- zvanelis
- ×zvanẽlis (sl.) sm. (2) KII151, NdŽ; N
1. Ant varpelis, žvangalas, skambalėlis: Užriši zvanẽlį in kaklo kumeliuku, anas gi eina, žlega žlega, ir girdis Sld. Zvaneliùs rišdavo už kaklo Graž. Zvanẽlis karvei, kab girdėt, kur ana teriojas Dv. Atvažiuos [piršliai], nėr kur pririšt eržilo: an kaklo dzinguliai, o čia da du zvanẽliai, galvą krato Plvn. Zvankūs ožio pauteliai, bus berneliam zvaneliai LTR(Lp). ║ [i]varpo forma: Pirtyse linai sustatomi ant ardų, jei netelpa, susvardomi ant kartelės zvaneliais arba sutupdomi viščiukais rš. Peliokai (tokios gėlės) kaip zvaneliùkai, kaip širdelytės kaba Svn. ^ Močia akėčia, vaikai zvaneliai (obelis) Zr. Ar nematei kiaulės su zvaneliù? (sakoma tam, kuris praeina nepasisveikinęs ar neužkalbinęs) Rk, Krs, Pkr, Žl; PPr309. Praėjo kaip kiaulė su zvaneliù Vp.
2. NdŽ, Br, Brž katilėlis: Rožytės baltos, ružavos vyniojas kaip ir zvanẽliai Svn. Zvanẽliai auga pievosa LKKXXIX202(Lz). Zvanẽliai patys gi auga, žydi mėlynai Rod. Mes vadinam širdukėm aba zvanẽliais Dsn.
◊ gegùžio zvanẽliai NdŽ; LFII548 pakalnutės.kaĩp su zvaneliù Vp, Ds sakoma apie ką nemandagų ar neprotingą.
Dictionary of the Lithuanian Language.